Tarptautinė ALFA konferencija. Unikali patirtis

Tarptautinė ALFA konferencija. Unikali patirtis

Didžioji dauguma visuomenės yra girdėjusi apie Lietuvoje paplitusį evangelizacinį ALFA kursą, skirtą visiems, kurie nori susipažinti su krikščionybe, ieško atsakymų į gyvenimo klausimus ar nori pagilinti savo tikėjimą. Kurso metu susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir kviečiama atrasti asmeninį santykį su Jėzumi. Šis kursas jau nebe pirmi metai vyksta ir Prienuose, parapijos namuose, o jiems vadovauja Danutė ir Gediminas Olsevičiai.

Danutė ir Gediminas kartu su dar 11 Lietuvos atstovų gegužės pradžioje dalyvavo Londone vykusioje dviejų dienų Tarptautinėje ALFA lyderystės konferencijoje, į kurią kasmet susirenka tūkstančiai krikščioniškų konfesijų atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Sugrįžę iš konferencijos jie sutiko pasidalinti savo įspūdžiais ir patirtimi su Prienų parapijos bendruomenės nariais.

Pagrindiniai ALFA konferencijos Londone organizatoriai – ALFA pradininkai Nikis ir Pipa Gambelai (Nicky ir Pippa Gumbel), Bramptono Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje ir užgimė šis judėjimas, lyderiai. „Lyderystė – tai buvimas dėl kitų“, – vieno iš tarptautinės konferencijos pranešėjų žodžiais susitikimą pradėjo Gediminas ir Danutė, kuriuos galima laikyti parapijos ALFA bendruomenės lyderiais.

Sutuoktinių pasakojimu, konferencija vienu metu vyko Karališkoje Alberto salėje (Royal Albert Hall) ir nedidelėje Bramptono Švč. Trejybės bažnyčioje, kur vyravo itin jauki atmosfera, skambėjo gyva muzika, buvo labai daug jaunimo, o pranešimų transliacijas iš didžios salės buvo galima girdėti bei matyti ekrane. Konferencijoje pranešimų metu buvo pasidalinta unikalia patirtimi, iškalbingais liudijimais. Po pietų vykdavo susitikimai grupėse, seminarai, pokalbiai šeimų, jaunimo, kitų bendruomenių klausimais. Juos vedė rytinių pranešimų pranešėjai.

Sukrėtė liudijimai žmonių iš įvairių pasaulio kraštų

Klausantis Danutės ir Gedimino buvo matyti, kad jie dar gyvena jausmais, kuriuos sukėlė liudijimai ir istorijos žmonių, atvykusių įvairių pasaulio kraštų, ir kuriais jie nuoširdžiai nori pasidalinti su savo bendruomene. Konferencijoje Londone kalbėjo Kardinolas iš Filipinų Luisas Antonio Taglė (Luis Antonio Tagle), Manilos arkivyskupas (vieną dieną aukojęs šv. Mišias kartu su 5 vyskupais ir apie 100 kunigų), Tarptautinio Carito prezidentas, palikęs nepaprastai šilto žmogaus įspūdį. Įsiminė jo pateiktas iškalbingas pavyzdys – vizito Filipinuose metu vykęs popiežiaus Pranciškaus pokalbis su „gatvės“ mergina, kuri Šventojo Tėvo paklausė, kodėl tiek daug kančios yra aplinkui? Pontifikas atsakęs maždaug taip: „Aš nežinau, kodėl tai vyksta. Aš tegaliu užjausti ir melstis, nes blogis egzistuoja pasaulyje ir to nepakeisi. Tikinčiojo žmogaus valioje – tik  padėti ir užjausti“.

„Negaliu išmatuoti paprastų žmonių tikėjimo“, – sakė tuomet šešių milijonų žmonių jūrai Maniloje Pranciškus, kurio žodžius citavo pontifiką lydėjęs Manilos arkivyskupas, kardinolas Luisas Antonio Tagle. Tiek žmonių Maniloje buvo susirinkę susitikti su popiežiumi. Tiek žmonių parodė savo tikėjimą.

Kaip pasipriešinti blogiui?

Tikėjimas padėjo atrasti sielos ramybę ir dalintis tuo su pasaulio žmonėmis kitai pranešėjai – Priscillai Shirer, Biblijos mokytojai ir knygų autorei. Ji, remdamasi savo šeimos patirtimi ir sūnaus beisbolininko istorija, važinėdama po JAV, kalba apie tai, kaip reikia pasipriešinti blogiui.. Blogis, anot Priscilos, egzistuoja, tik reikia neleisti jam įsiskverbti į vidų. Tai nėra gėrio trūkumas, kažko nebuvimas, tai yra šalia esantis, veikiantis realus asmuo, kuris stebi mus, mūsų gyvenimą, atranda silpnąsias vietas ir pasinaudoja jomis. Tai prisiminus, galima daugelio blogybių išvengti. Todėl labai svarbu žinoti savo silpnas vietas. Šios istorijos esmė yra tokia, kad žmogus yra pažeidžiamiausias tuomet, kai gerai nepažįsta savęs, kai neturi apsaugos, atramos – tų „Dievo ginklų“, padedančių atsilaikyti prieš blogį.

Apversta valtis ir neišdygusi sėkla

Priscila dar papasakojo apie valtį, kurią, kai nesinaudoja, laiko ant kranto apverstą

dugnu į viršų, tada joje tamsu, ir labai greitai įsiveisia įvairūs šliužai ir kitokie bjaurūs gyviai. Kai valtį atverčia, pirmiausia turi iškuopti visą tą bjaurastį ir leisti saulės šviesai patekti vidun. Pamokantis šios istorijos motyvas – negalima kaupti savyje pykčio, neatleidimo, nuoskaudų, pasiduoti pavydui ar godumui, reikia išmesti visa tai, atverti savo vidų ir leisti į jį, lyg į indą, tekėti meilei, gėriui, tikėjimo šviesai.

Dar viena istorija – apie augaliuką, kuris niekaip neišdygo, nors buvo dirva tinkama, drėgmės pakako ir visa kita buvo gerai. Tik nebuvo pasėta sėklytė... Istorijos moralas – rytdiena prasideda šiandien. „Visi gyvenime turime pasėti kažkokią sėklytę ir tik tuomet galim tikėtis vaisių...“, – pastebėjo Gediminas.

Vienam tai gali būti padarytas geras darbas, pagalba silpnesniam, kitam – pirmas žingsnis savo svajonės link, dar kitam – tikėjimo atradimas ir noras bei galimybė tuo dalintis su kitais.

...kur pasaulio atstumtieji jaučiasi mylimi

Žanas Vanjė (Jean Vanier) – 95 metų gyvybingas prancūzas, filosofas, teologas ir „Arkos“ bendruomenės, kurioje proto bei fizinę negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu, įkūrėjas, vienas iš judėjimo „Šviesa ir Tikėjimas“ pradininkų, knygų autorius, yra prieš 5 metus lankęsis ir Lietuvoje. Gediminas prisiminė, kaip šis pranešėjas kalbėjo apie „Arkos“ bendruomenę, kaip apie kažką itin švento; apie proto negalią turinčius žmones – tokius pačius kaip ir mes, tik nekamuojamus materialinių troškimų, karjeros, o turinčius vienintelį poreikį – meilės, šilto bendravimo.

„Arkos“ bendruomenėje darbuojasi savanoriai iš viso pasaulio, bendrauja su visais žmonėmis, nuo vaiko iki senelio, tiek, kiek reikia. „Kol esi gyvas, tol turi patirti meilę, nes esi toks pat Dievo vaikas“, – tokia yra „Arkos“ bendruomenės, kurioje pasaulio atstumtieji jaučiasi mylimi, veikimo filosofija. Ir kaip gražiai pasakė Gediminas, „meilė yra tas aukso grynuolis – visi kiti popierėliai jiems nieko verti“. 

ALFA – jau nebe kursas, o judėjimas

Prieniečiams įsiminė ir Simono Sineko (Simon Sinek) – amerikiečio, lyderystės guru, gerai žinomo JAV, daugelio knygų autoriaus, tikinčio žydo (kuris jaučia didelį prielankumą krikščionybei) ir nepaprasto optimisto kalba. Jis kėlė egzistencinius klausimus apie gyvenimo prasmę, apie lyderystę, kaip gyvenimo įprasminimo būdą.           

ALFA kurso Prienuose vadovus sukrėtė vienos moters liudijimas apie šeimos tragediją, Izraelio ir Palestino karą, kurio metu ji neteko sūnaus, apie tikėjimo galią ir gydantį atleidimą. „Kerštas griauna – ne stato. Keršto strėlėmis mes patys save užnuodijam. Net ir esant skausmingam praradimui reikia atleisti. Nekęsti kito – tai tas pat, kaip gerti nuodus, kuriais nori nunuodyti kitą“, – trumpomis istorijos mintimis pasidalino Danutė su Gediminu.

Sukrečiantys buvo ir kitų kraštų, kuriose persekiojami krikščionys, liudijimai. O sutartinis šlovinimas bei užtarimo maldos suartino skirtingų tautų, įvairių odos spalvų žmones ir leido giliau pasijusti vieno Tėvo vaikais.

„Šiuolaikinis pasaulis reikalauja misijų. Ir jei anksčiau jos vykdavo iš Europos į Afriką, Filipinus, tai šiandien šių šalių atstovai su misijomis atvyksta pas mus ir pasidalina savo tikėjimu. Visi esame Dievo vaikai“, – pasidžiaugė Gediminas.

„O mano gal svarbiausias parsivežtas dalykas yra pajautimas, kad ALFA jau nebe kursas, o judėjimas, išplitęs po pasaulį. Ir kad mes, du maži žmogeliai iš mažos Lietuvos ir visai nedidelių Prienų, atvykę į pačią ALFA širdį, prisilietę prie pačių jos šaknų, susitikę su žmonėmis, prieš 40 metų sugalvojusiais būdą, kaip pagerinti pasaulį, pabuvę bendrystėje su tūkstančiais panašių į save, pasiklausę liudijimų, kaip gyja žmonių širdys, kaip atleidžiamos skriaudos, kurių, rodos, žmogui ne pagal jėgas atleisti – tikiu, kad parsivežėm dalelytę tos bendrystės ir tos šilumos, kad galėtume pasidalint čia, namuose. Kad tik Dievas duotų gebėjimo ir jėgų. Esu tikra, kad Dievas tikrai atlygina kiekvienam, kuris prisideda prie Jo darbų“, – nuoširdžiai vakaro dalyviams kalbėjo Danutė.

ALFA kursas Prienuose – taip pat yra viena iš pasėtų sėklų, kurios prigijo, auga rūpestingai prižiūrimos, puoselėjamos dešimčių savo gyvenimu, istorijomis, tikėjimu, bendryste besidalijančių žmonių.

Roma Sinkevičiūtė

Nuotraukos autorės ir iš asmeninio albumo