Jūs esate čia

Kviečiame į Alfa kursą. Pirmasis susitikimas sausio 31 d.

ALFA KURSAS

Atrask gyvenimo prasmę

Kas yra Alfa kursas?

Tai mokymai apie krikščionybę, bendrystė ir diskusijos rūpimais klausimais, kurie gal seniai neduoda tau ramybės. Tai vieta, kur bet koks klausimas yra svarbus.

Kas gali dalyvauti Alfa kurse?

Kiekvienas, kuris ieško atsakymų į jam rūpimus klausimus, jaučiasi vienišas ar nori atrasti gyvenimo prasmę.

Kur ir kada vyks Alfa kursas?

Prienų Kultūros ir laisvalaikio centro mažojoje salėje 1 a., ketvirtadieniais, 17.30 val. (12 susitikimų).

Pirmasis susitikimas sausio 31 d.

Registracija

Tel. 8 650 79073 arba el. p. bite@wilara.lt

ALFA KURSAS YRA NEMOKAMAS

 

Plačiau: kas tas ALFA?

Tai galimybė pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių. Jis skirtas tiek netikintiems, tiek tikintiesiems, kurie nori geriau pažinti krikščionybę bei gilintis į jos tiesas. Alfa kurso metu neformalioje aplinkoje susipažinsite su pamatinėmis krikščionybės tiesomis ir turėsite galimybę asmeniškai išgyventi Švenčiausios Trejybės slėpinį bei rasti artimesnį santykį su Jėzumi. Alfa kursas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, centriniame Londono rajone, Bromptone, Šventosios Trejybės anglikonų bažnyčioje XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje. Pirminis kurso tikslas buvo neformalioje aplinkoje naujiesiems krikščionims pateikti pagrindinius krikščionybės principus. 1990 m. buvęs teisininkas Nicky Gumbel perėmė kurso vedimą. Jis pastebėjo, kad toks kursas galėtų būti naudingas bažnyčios nelankantiems žmonėms, ir pritaikė medžiagą šiai klausytojų grupei. Po 1990 m. Alfa kursas ėmė sparčiai plisti Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų. Vis daugiau bažnyčių ir bendruomenių atranda šio kurso, paprastai ir aiškiai perteikiančio esmines krikščionybės tiesas, vertę. Dabar 169 pasaulio šalyse kasmet vyksta daugiau nei 55 500 kursų. Lietuvoje pirmasis kursas įvyko 2002 metais, ir per 20 tūkstančių lietuvių jau yra dalyvavę Alfa kurse.  

Alfa kurso dalyvių liudijimai

Kai pirmą kartą atėjau į Alfą kursą, nežinojau ko tikėtis ir ko pati norėjau. Dabar suprantu, kad šis praleistas laikas buvo lyg oazė ar vieta, kur nueini pasimelsti kartu, pabūni su Dievu ir su savimi pačiu, sušildai širdį tuo nuoširdumu, paprastumu, noru padėti vienas kitam ir ne tik…

Nijolė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Parapijos Alfa kurso dalyvė

Ežerėlio bendruomenės centro namuose vykusių „Alfa“ kurso dalyvių liudijimai

Dariaus liudijimas

Man 24 metai, esu vedęs, vaikų kol kas neturiu, gyvenu ir dirbu Ežerėlyje. „Alfa“ kurse atsidūriau neatsitiktinai. Dvasine gyvenimo puse domiuosi jau seniai. Visuomet stengiausi save tobulinti naudodamas įvairias technikas ir filosofijas, išskyrus krikščionybę. Bažnyčia, kuri visą laiką buvo arčiausiai manęs, man atrodė neįdomi ir nenaudinga. Bet visuomet jaučiau viduje tuštumą, kurios jokios dvasinės technikos negalėjo užpildyti. Studijuodamas senovės Indijos filosofiją sužinojau, kad žmogus nebus laimingas nei darbe, nei šeimoje, nei visuomenėje, kol neturės ryšio su Dievu ir santykio su bendruomene, kurioje paisoma religinių įsitikinimų. Todėl pradėjau ieškoti to ryšio ir santykio. Ilgai sukau galvą, kur tai galėčiau rasti. Bandžiau skaityti Šventąjį Raštą, bet greitai nustojau, buvau keliose paskaitose pas krišnaitus, bet ir ten manęs „neužkabino“, o ta tuštuma viduje kėlė liūdesį. Kai perskaičiau lankstinuką apie „Alfa“ kursą, iškart nusprendžiau, kad reikia eiti. Pradėjau kalbinti ir savo žmoną, kuri nenorėjo eiti su manimi.

Kai atėjo pirmojo „Alfa“ susitikimo diena, net ir pats buvau pradėjęs dvejoti – eiti ar ne, bet vis dėlto pasiryžau ir prikalbinau žmoną eiti kartu. Mano nuostabai žmona liko labai patenkinta, man irgi patiko, bet dar neskubėjau vertinti, sakiau, kad viskas pasimatys po kiek laiko. Didelę įtaką padarė tai, kad į „Alfa“ kursą atėjo ir mūsų parapijos kunigas, todėl buvome visiškai ramūs, kad tie kursai iš tikrųjų „legalūs“.

„Alfa“ kurso dėka pamačiau tai, kad mano krikščionybės suvokimas buvo labai siauras. Supratau, kad krikščionių bendruomenėje yra protingų, gerų, ne tik lankančių bažnyčią, bet ir tobulėjimu besirūpinančių žmonių, ir krikščionybė yra ne tik religija, bet ir mokslas apie visas gyvenimo sritis, kurį reikia rimtai studijuoti. Pabaigoje noriu pasakyti, kad „Alfa“ kurse įgytos žinios ir pasidalinta žmonių patirtis visiškai paneigė mano pesimistines nuostatas apie Bažnyčią, kunigą ir žmones, einančius į Mišias, – tokios nuostatos buvo atsiradusios dėl mano neišmanymo. O dabar kartu su žmona sekmadieniais lankomės bažnyčioje – ne dėl to, kad reikia, bet dėl to, kad patys norime ir po Mišių abu jaučiamės pripildyti laimės. Taip pat atradau Šventojo Rašto skaitymo džiaugsmą, ir po truputį pradedu jausti vis stiprėjantį ryšį su Jėzumi.

Ačiū Dievui, kad jis veda mus tobulėjimo keliu!

Dalės liudijimas

Sveiki, esu ištekėjusi ir auginu du nuostabius vaikus. Pakrikštyta buvau vienerių metukų, dešimties priėmiau Pirmąją Komuniją, o dar po metų – Sutvirtinimo sakramentą. Dar iki dabar atsimenu, kaip vyskupas patepė man kaktą, o aš tiesiog netverdama savo kailyje laukiau, kada gi man įteiks tas dovanas… Gavau jas, tačiau tik su amžiumi ir patirtimi tai supratau. Lyg man ir nebuvo naujiena pamaldos ir kitos bažnytinės apeigos, tačiau širdis tylėjo. Visą tą laiką jaučiau, kad mano žinios yra labai menkos, o troškulys labai didelis, dėl to, kai Janina pasakė, kad organizuojami ,,Alfa“ kursai Ežerėlyje, labai apsidžiaugiau, dar didesnis mano džiaugsmas ir nuostaba buvo tuomet, kai ir vyras pasakė, kad norėtų nueiti nors į vieną susitikimą − kitaip sakant, ,,žvalgybon“. Tik vieno apsilankymo mums neužteko, norėjosi vis dar ir dar. Susirinkę žmonės buvo neapsakomai šilti bei nuoširdūs ir jau antrame susitikime žinojau, kad jiems galiu sakyti viską, kad nebūsiu išjuokta, o būsiu suprasta ir priimta su visais savo trūkumais ir abejonėmis. Šiuose kursuose atradau Jėzų Kristų, o gal jis mane surado ir ten atvedė, tačiau dabar man jis yra gyvas ir realiai esantis šalia. Žinau, kad juo galiu pasitikėti, kad Jėzus mane myli. Šventasis Raštas man suskambo naujai, kiekvienas jo žodis, kaip duona, kuri mane maitina. Šventosios Mišios pasidarė ne nuobodi pareiga, o malonus ir džiaugsmingas susitikimas su Jėzumi, o kaip smagu sutikti visus, kurie šiuos kursus lankė! Iš ko mus pažins žmonės, kad esame Jėzaus mokiniai? Iš mūsų darbų, gyvenimo būdo… to dabar visa širdimi siekiu ir tepadeda man Dievas. Didelis ačiū Šarūnui, kad inicijavo „Alfa“ kursų organizavimą Ežerėlyje, o Janinai, kad ir mane į juos pakvietė.

Bernardinų parapijoje vykusio ALFA kurso dalyvių liudijimai
 

Kai sūnui buvo 3–4 metai, kartą mylavau ir kalbėjau, kaip jį myliu. O jis ir klausia: „Ar ir neklaužaduką myli?“ „Žinoma, kad myliu“, – atsakiau. Argi gali būti kitaip? Negi jis abejoja? Juk myliu jį be galo be krašto vien už tai, kad jis yra.
Jau po rekolekcijų* netikėtai patekau į susitikimą su seserimi Benedikta – vienuole, nuo kurios sklido neįtikėtinai daug šilumos, šviesos, džiaugsmo ir meilės. Ji pasakojo, kad jai teko malonė pajusti Dievo meilę labai anksti, dar vaikystėje.
Man toks suvokimas atėjo tik nugyvenus pusę gyvenimo – būtent per Alfa kurso rekolekcijas. Dievo buvimu ir jo meile apskritai niekada neabejojau. Tačiau iki tol, tarsi tas nepasitikintis vaikas, neturėjau tikėjimo, kad toji meilė gali būti skirta ir man. Kad esu jos verta. Kad jos nereikia užsitarnauti sunkiu triūsu. Kad esu Dievo vaikas – toks pats, kaip ir visi kiti žmonės. Kaip sakė per rekolekcijas, Kristus išlaisvina. Būtent taip ir jaučiausi – išlaisvinta nuo abejonių, vidinių demonų, sielos skurdo ir sausros, atgavusi pati save kaip Dievo kūrinį. Naujasis suvokimas persmelkė ir sušildė, pratirpdė ledus, atnešė pavasarį. Dabar tik prašau Dievo suteikti jėgų, išminties ir palaimos, kad šioje naujoje žemėje pavyktų užauginti sodą ir išsaugoti jį nuo viso pikto iki paskutinės dienos.
 Esu kupina dėkingumo Dievui už žemiškąjį Mokytoją brolį Gediminą, per kurį Jis skleidė savo šviesą, meilę ir išmintį, už rekolekcijas globojusį brolį Algį, už mus visus taip šiltai rikiavusią seserį Onutę, už angelišką muziką ir visų per šį kursą sutiktų seserų ir brolių maldas ir šilumą. Tai didžiulė Dievo dovana, kurią visuomet nešiosiu savo širdyje.“
 
Ingrida

  *čia kalbama apie Alfa kurso viduryje vykstantį SAVAITGALĮ (D.O.)

Patyriau...

Į „Alfa“ kursą atėjau turėdama nemažai skepsio ir niekada netikėjusi tokiom atsivertimo istorijom, kaip „perskaičiau ir įtikėjau“, „paklausiau ir atsiverčiau“, „pradėjau lankytis bažnyčioje ir iš esmės pakeičiau gyvenimą“, bet... Jau po pirmųjų savo gyvenimo rekolekcijų* (beje, dar vis bijodama kalbėti man neįprastomis teologinėmis sąvokomis) ir stebindama net pati save nuoširdžiai galiu pri(si)pažinti „Patyriau...“.
Patyriau, brolio Gedimino žodžiais tariant, „Šventosios Dvasios liudijimą, koks Dievas yra man“. Nebandysiu to nusakyti žodžiais, bijau subanalinti ir suprastinti, nes nėra baisesnių dalykų, kaip grafomaniškas kalbėjimas apie meilę.
Reikia turėti Dievo dovaną, kad paveikiai ją apvilktum kasdienio žodžio drabužiu, tačiau galiu, vėlgi pasiremdama broliu Gediminu, paraginti kitus melstis ir klausytis, žadinti savo alkį, išpažinti savo ribotumą, atsiverti nusimetus susireikšminimą ir apnuoginus dvasią (beje, ne tik apie dvasios, bet ir apie nuogo kūno teologiją rekolekcijose buvo drąsiai ir įdomiai kalbėta) stoti beribės ir žmogui nesuvokiamos galios akivaizdoje. Tada ateina apsivalymo ašaros, kitaip suskamba paklydėlio sūnaus istorija, kitaip akiplotyje veriasi Jėzaus bei samarietės scena prie šulinio (rekolekcijų šeštadienio ir sekmadienio Šv. Rašto skaitiniai), gniaužia gerklę (visai kaip pirmą kartą įsimylėjus) ir mažiau baugina malonės šulinio gelmė.
Patyriau... Ir šio žodžio užtenka, nes žinau, kaip neįtikinamai ir gal net kvailai atrodo bandymas paaiškinti, kas tai yra, niekad net mažo tavo potyrių šuoro nepatyrusiam žmogui (ar bandėte apibūdinti sūrumą neturinčiajam skonio receptorių?).
Patyriau... Šiandien dar vis jaučiu ir nebijau garsiai pasakyti.
Daiva

 *čia kalbama apie Alfa kurso viduryje vykstantį SAVAITGALĮ (D.O.)

Panevėžio Katedroje lankiusių Alfa kursą liudijimai

ROLANDAS

Alfa kursai man davė labai didelį impulsą mano tikėjimui ir tolesniam gyvenimui. Jie tarsi pažadino mane iš dvasinio sąstingio. Iš "statistinio" kataliko, pasinėrusio į žemiškus reikalus ir  malonumus, tik retkarčiais nedrąsiai pakeliančio akis į dangų, kosminiu greičiu pradėjau keistis į motyvuotą, ieškantį, besidomintį Šv. Raštu žmogų. Pradėjau iš esmės keistis. Su kiekviena Alfa kurso pamoka, tapau jautresnis ir atviresnis mane supančiam pasauliui. Kasdienius dalykus, gyvenimiškas situacijas ir išgyvenimus pradėjau suprasti ir vertinti atlaidžiau. Supratau,  kad pagrindinis veikėjas nesu aš. Aš netapau "kietesniu“ ar atsparesniu nuodėmei, esu  silpnas ir klumpantis, pasižadantis ir vėl tą priesaiką sulaužantis, tačiau tvirtai žinau, kad aš esu jau ne toks pat. Tarp visų mano žemiškų reikalų, planų ir svajonių dabar yra Jis - mano MOKYTOJAS.

MIKALDĖ VALIKONYTĖ

Jau kelios dienos nerandu tinkamų žodžių išreikšti ir aprašyti Alfa kursų patirtį. Nepakanka žodžių, o viršų ima begalinis dėkingumas Viešpačiui ir visiems žmonėms už suteiktą malonę būti kartu.

Kai atsigręžiu atgal ir prisimenu laiką, praleistą kurso metu, širdį užlieja malonūs prisiminimai. Klausydavomės mokymų, patirtimi dalindavomės grupelėse, šlovindavom Viešpatį giesmėmis. Buvo labai gera. Šlovinimo giesmės dar ilgai skambėdavo širdyje, su jų aidu gyvendavau visą savaitę. Mokymų metu išgirstos žinios apie krikščionybę žadino dar didesnį "alkį" pažinti Dievą, gyvai bendrauti su Juo. Susitikimai grupelėje ir dalinimasis mintimis su bendraminčiais mane stiprino ir ramino. Labai įsiminė Šv. Dvasios  savaitgalis Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių vienuoliniuose namuose (Sodų g. 10, Panevėžys). Būtent čia adoracijos metu įvyko pirmasis mano susitikimas su gyvuoju Dievu. Šio išgyvenimo, patirties ir tikro meilės sklidino  tėviško apkabinimo  niekada neužmiršiu.

Alfa kursas baigėsi, tačiau tikėjimo kelionė tęsiasi... Atsirado begalinis poreikis bendrauti su Viešpačiu, pažinti Jį, mokytis iš Jo, sekti Juo, skleisti Jo mokymą, dalyvauti Bažnyčios gyvenime.

Esu labai dėkinga Viešpačiui už visus žmones, kuriuos sutikau Alfa kurso metu. Tegul Dievas juos laimina, saugo ir globoja.

Nuoširdžiai dėkoju kunigams, prisidėjusiems prie Alfa kurso organizavimo. Vadovei Zitai ir mano grupelės vadovei s. Elijai – už nuoširdumą, paprastumą, atsidavimą ir už tai, kad padėjo ( ir toliau padeda) eiti Dievo pažinimo keliu. Telaimina Jus Viešpats ir tepripildo Jūsų gyvenimus įvairiomis malonėmis.

Daugiau galima paskaityti http://alfakursas.smshostingas.lt/

 

   

Tags: