Jūs esate čia

SAKRAMENTAI

KRIKŠTAS

KŪDIKIŲ (VAIKŲ) KRIKŠTAS

Krikštynų laikas aptariamas susisiekus su klebonu bei numatomas laikas bendram tėvų ir būsimų krikštatėvių susitikimui parapijos raštinėje. Kontaktai: tel. (319) 5 21 90 arba 8 614 15515, El. p. lvaidotas68@gmail.com (kun. Vaidotas Labašauskas)

Prašome atvykti į bažnyčią 15 min. prieš sutartą krikštynų laiką. Bažnyčios raštinėje (zakristijoje) kunigas surašo metrikus remiantis vaiko gimimo liudijimu (pasu) bei tėvų pateiktomis žiniomis (tėvų vardai, pavardės, mergautinė motinos pavardė, adresas, bažnytinės santuokos priėmimo vieta, krikštatėvių vardai ir pavardės).
Apeigos bažnyčioje trunka apie 30 min. (su dokumentų surašymu).
Apeigose būtina turėti žvakę bei krikšto rūbelį (skraistę), kuriuos rankose laiko krikštatėviai. Patartina žvakę parinkti tokią, kuri būtų išlaikyta iki Pirmosios komunijos dienos.
Krikštatėviais gali būti ne jaunesni nei 16 m. katalikai. Nekatalikai (stačiatikiai, sentikiai, musulmonai, nekrikštytieji) negali būti krikštatėviais, bet tik krikšto liudininkais. Krikšto apeigoms pakanka ir vieno krikštatėvio. Krikštatėvių pareiga yra padėti naujai pakrikštytam žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu, dvasiškai jį globoti, lydėti savo malda.
Krikšto metu kūdikiui (vaikui) suteikiamas pasirinktas šventojo vardas. Sužinoti, kurie yra šventi vardai, įmanoma maldaknygėse ir religinio turinio interneto svetainėse.
Apeigose pagal seną tradiciją kūdikį (vaiką) ant rankų laiko vienas iš krikštatėvių. Jei vaikas yra pakankamo amžiaus, vaikas stovi šalia krikštatėvių. Tėvai apeigose dalyvauja šalia krikštatėvių. Tėvai apeigų metu, susidarius nepalankioms situacijoms, gali perimti laikyti savo kūdikį (vaiką). Apeigų pabaigoje kūdikis (vaikas) ir žvakė perduodami tėvams.
Apeigose tėvai ir krikštatėviai dalyvauja sąmoningai, aktyviai.
Po apeigų, jei yra prašoma, kunigas pašventina kūdikiui (vaikui) skirtus religinius dalykus (kryželį, angeliuką, šv. Raštą, paveikslėlį ir t.t.). Nešventinami su krikščionišku tikėjimu nesusiję dalykai: astrologiniai simboliai, zodiako ženklai, amuletai, šaukšteliai, žaislai.

SUAUGUSIŲJŲ KRIKŠTAS

Vaikai nuo septynių metų, norintys priimti Krikšto sakramentą, rengiami kartu su vaikais, besiruošiančiais Sutaikinimo (išpažinties) ir Eucharistijos (Pirmosios Komunijos) sakramentams.
Suaugusieji, pageidaujantys priimti krikštą, kreipiasi į parapijos kleboną. Kursai vyksta mūsų parapijos namuose. Susitikimai vyksta kartą per savaitę, Rengimo laikotarpis - nuo 3 iki 6 mėn.; Taikomi metodai - pokalbis, padalomoji medžiaga, rekomenduojama literatūra individualiam darbui. Besirengiantieji kviečiami dalyvauti sekmadienio ir privalomų švenčių Šv. Mišiose.
KRIKŠTO APEIGOS
Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu. Kunigas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam. Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas kokio nors šventojo vardas. Taip krikščionis visam gyvenimui gauna globėją. Kunigas tėvų klausia: "Ko prašote kūdikiui (vaikui) iš Dievo Bažnyčios?", jie atsako" "Krikšto".
Apeigose kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Vėliau visi klausosi Dievo Žodžio. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį — atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius: "Prašome tave, Viešpatie". Po jos naujakrikštui prašoma šventųjų globos atsakant: "Melski už mus".
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”.
Krikšto apeigų esmė yra vandens užpylimas. Kunigas triskart užpila vandens ir taria krikštijamojo vardą bei šiuos žodžius: "Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios". Tai gimimas iš vandens ir Dvasios, Dievo kaip gelbėtojo priėmimas, apsisprendimas gyventi kaip Viešpats moko.
Pakrikštytasis apeigose patepamas Šventąja Krizma. Po specialių maldų kunigasi pakviečia uždedėti krikšto rūbą  (skraistę). Kunigas po maldos uždega žvakę nuo velykinės žvakės. Drauge meldžiamasi "Tėve mūsų" malda, suteikiamas palaiminimas tėvams ir visiems apeigų dalyviams.

SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS

Sutvirtinimo sakramentas drauge su Krikštu ir Eucharistija yra „įkrikščioninimo sakramentai“, kurių vienybę privalu išsaugoti. Todėl šis sakramentas būtinas Krikšto malonei atbaigti. „Sutvirtinimo sakramentu jie tobuliau sujungiami su Bažnyčia, apdovanojami ypatinga Šventosios Dvasios stiprybe ir šitaip dar griežčiau įpareigojami kaip tikri Kristaus liudytojai skleisti ir ginti tikėjimą žodžiu ir veiksmu“.

ATGAILA IR SUTAIKINIMAS

Atgaila ir Sutaikinimu vadinamas Bažnyčios sakramentas, kuriuo atleidžiamos po Krikšto padarytos nuodėmės. Priimdami šį sakramentą nuolat atsiliepiame į Viešpaties kvietimą: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“.

VAIKŲ (JAUNUOLIŲ) RUOŠIMAS PIRMAJAI KOMUNIJAI IR IŠPAŽINČIAI

Rugsėjo mėnesį sudaroma vaikų (jaunuolių) grupė Pirmosios komunijos pasiruošimui..
Pamokėlės vyksta parapijos namuose kartą per savaitę pasirinktą dieną.
Vaikai ruošiami naudojant Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro paruoštą programą.
Pirmosios Komunijos šventė vyksta gegužės mėnesį.
Sekmadieniais ir šventėse kartu su tėveliais dalyvaujama 10.00 val. šv. Mišiose. Telefonas pasiteirauti tel. (319) 5 21 90 arba 8 614 15515, El. p. lvaidotas68@gmail.com (kun. Vaidotas Labašauskas)

SUAUGUSIŲJŲ RUOŠIMAS PIRMAJAI KOMUNIJAI IR IŠPAŽINČIAI

Ruoštis šiems sakramentams gali tie asmenys, kurie yra priėmę krikštą.
Suaugusieji ruošiami individualiai. Kreiptis į parapijos kleboną tel. (319) 5 21 90 arba 8 614 15515, El. p. lvaidotas68@gmail.com (kun. Vaidotas Labašauskas).

EUCHARISTIJA

Eucharistija — tai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas. Jėzus per Paskutinę Vakarienę, savo kančios išvakarėse, mylėdamas savuosius iki galo, norėdamas su jais visada pasilikti, įsteigė Eucharistiją, duodamas valgyti Duoną — Jo Kūną ir gerti iš Vyno taurės — Jo Kraujo taurės. Tai daryti Jėzus kvietė Jo atminimui.

VAIKŲ (JAUNUOLIŲ) RUOŠIMAS PIRMAJAI KOMUNIJAI IR IŠPAŽINČIAI

Rugsėjo mėnesį sudaroma vaikų (jaunuolių) grupė Pirmosios komunijos pasiruošimui..
Pamokėlės vyksta parapijos namuose kartą per savaitę pasirinktą dieną.
Vaikai ruošiami naudojant Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro paruoštą programą.
Pirmosios Komunijos šventė vyksta gegužės mėnesį.
Sekmadieniais ir šventėse kartu su tėveliais dalyvaujama 10.00 val. šv. Mišiose.

SUAUGUSIŲJŲ RUOŠIMAS PIRMAJAI KOMUNIJAI IR IŠPAŽINČIAI

Ruoštis šiems sakramentams gali tie asmenys, kurie yra priėmę krikštą.
Suaugusieji ruošiami individualiai. Kreiptis į parapijos kleboną.

SANTUOKA

Santuokos sakramentas — tai Dievo bei Bažnyčios liudytojų akivaizdoje vyro ir moters duota priesaika visą gyvenimą vienas kitą mylėti, gerbti ir susilaukti vaikų bei juos ugdyti.
Santuoka, kurią vyras ir moteris sudaro visam gyvenimui kaip bendrą sąjungą, skirta sutuoktinių gėriui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Esminės santuokos savybės, kurios turi būti žinomos ir besąlygiškai priimtinos besituokiantiems krikščionims, — vienumas ir neišardomumas. Kitaip tariant santuoka sudaroma tik vieną kartą ir jokios žmogiškos jėgos negali būti išardyta. Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tad sudaryta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta: „Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6). Santuokoje vyras ir moteris yra lygiateisiai, vienas kitam atsidavę, tarnaujantys ir pasiryžę būti atviri gyvybės dovanai bei drauge auginti vaikus.

SANTUOKAI BAŽNYČIOJE REIKALINGI DOKUMENTAI:

Asmens dokumentai.
Krikšto liudijimai (išduodami bažnyčioje, kurioje priėmėte krikštą).
Laisvos formos pažyma, kuri liudija, kad anksčiau nebuvote sudarę bažnytinės santuokos. Ji išduodama bažnyčioje, kurioje buvote pakrikštyti. Gali būti išduodama ir kartu su krikšto liudijimu.
Leidimas susituokti už parapijos ribų, jeigu nesate mūsų parapijietis. Šį dokumentą išduoda parapijos, kurioje gyvenate, teritorijos klebonas.
Pažymos iš Šeimos centro apie išklausytus pasirengimo bažnytinei santuokai kursus.
Sutvirtinimo sakramento pažymėjimai arba jų kopijos.
Būtina žinoti Santuokos liudytojų vardus, pavardes, adresus.
Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių priklauso kitai krikščionių bažnyčiai, išpažįsta kitą religiją, yra netikintis, kitos valstybės pilietis arba anksčiau yra turėjęs civilinę santuoką, būtina pateikti papildomus dokumentus, apie kuriuos galima sužinoti bažnyčios raštinėje (zakristijoje).
Sužadėtiniai, surinkę reikiamus dokumentus, ne vėliau kaip 3 mėnesiai prieš santuoką privalo užpildyti priešsantuokinės apklausos anketą parapijos raštinėje: Būtinas abiejų sužadėtinių dalyvavimas.

SUTUOKTINIŲ PARENGIMAS SANTUOKOS SAKRAMENTUI

Sužadėtiniai rengiami santuokai pagal atnaujintą programą "Dviem yra geriau negu vienam... Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti" (Kor. 4, 9 - 10). Tai darbas grupėse, dalijantis patirtimi, atliekant pratimus, sprendžiant situacijas, diskutuojant. Vienas susitikimas trunka apie dvi valandas. Viso yra aštuoni susitikimai:

  1. Meilė – gyvenimo duona ir vynas. Šiame susitikime kalbama apie meilę, kuri iš mūsų reikalauja valios pastangų, sąmoningo apsisprendimo ir pasiryžimo augti meilėje, keistis ir aukotis dėl kito.
  2. Bendravimas ir bendrystė. Kalbama apie tai, ko reikia, kad mūsų bendrystė galėtų augti. Aptariama ne tik bendravimo įgūdžių, bet ir asmenybės brandos įtaką mūsų bendrystei.
  3. Keistis kartu. Kalbama apie būtinybę  augti, tobulėti, aptariant poroje sudėtingas gyvenimiškas situacijas, ugdant palankias šeimai nuostatas, pasitelkiant įvairią ir visapusišką kitų pagalbą.
  4.  Atleisti ir švęsti. Kalbama apie atleidimą ir gailestingumą šeimoje, mokomasi atleidimo meno.
  5. Krikščioniškas požiūris į lytiškumą. Nagrinėjami mitai apie lytiškumą, klausytojai supažindinami su Bažnyčios pozicija šiuo klausimu.
  6. Vaikai – Dievo dovana. Šeimos planavimas gyvenant katalikiškoje šeimoje.  Klausytojai supažindinami su pagrindiniais vaisingumo požymiais, vaiko vystymusi iki gimimo, aptariami bioetiniai gyvybės klausimai.
  7. Dievas ir Bažnyčia. Dalyviai apmąsto savo ryšį su Dievu ir Bažnyčia.
  8. Priesaika. Nagrinėjamas priesaikos tekstas, kalbama apie Sakramentus, santuokos gėrius.

 UŽSIREGISTRUOTI į pasiruošimą Santuokos sakramentui galima telefonu: 8 645 96211, Rita Stravinskienė

Sužadėtinių kursai vyksta Prienų parapijos namuose adresu Kęstučio g. 16, Prienai.

KUNIGYSTĖ

Kunigystės sakramentas — tai paties Kristaus apaštalams bei jų įpėdiniams ir pasirinktiems pagalbininkams ypatingu ženklu ir galia pavesta pasiuntinybė Bažnyčioje toliau tęsti Viešpaties tarnystę. Kunigystės sakramentas apima tris laipsnius: vyskupystę, kunigystę ir diakonatą.

Vyskupai — apaštalų įpėdiniai. Apaštalai, gavę Šventąją Dvasią, rankų uždėjimu ir malda savo įpėdiniams perdavė Šventosios Dvasios dovaną, kuri iki mūsų dienų nenutrūkstama gija suteikiama vyskupo šventimais. Vyskupams perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Vyskupai bendruomenėje regimu būdu perima paties Kristaus, Mokytojo, Gerojo Ganytojo ir Kunigo, pareigas. Ganytojas jam pavestoje vietoje bendruomenėje atstovauja patį Kristų. Drauge visi vyskupai liudija Visuotinės Bažnyčios vienybę, rūpinasi tikėjimo paveldo puoselėjimu.

Kunigai — vyskupo bendradarbiai ir pagalbininkai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Bažnyčios tradicijoje apaštalų įpėdiniai vyskupai savo kai kurias tarnystes perdavė jiems pavaldiems kunigams, kurie įvairiose srityse atlieka jiems pavestą pasiuntinybę bendruomenėje ar kokioje nors srityje, visada išsaugodami vienybę ir bendradarbiavimą su savo Ganytoju. Kunigai gali teikti Krikšto, Susitaikinimo, Eucharistijos, Santuokos, Ligonių patemimo sakramentus. Vyskupui leidus gali tikintiesiems teikti ir Sutvirtinimo sakramentą.

Diakonai — tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Įšventinant į diakonus rankas uždeda tik vyskupas, šitaip parodydamas, kad diakonas ypatingai susietas su vyskupu tarnavimo reikaluose. Diakonams šventimais suteikiama teisė tarnauti specialiose pasiuntinybėse: skelbti Evangeliją, pamokslauti, talkininkauti Dievo garbinimo apeigose, vadovauti pastoracijai ir gailestingumo meilės darbams, teikti Krikšto, Santuokos sakramentus, šventinti maldingumą skatinančius daiktus. Tas užduotis diakonai vykdo būdami pavaldūs savo vyskupo valdžiai. Tiek vyskupai, tiek kunigai pirmiausia būna įšventinami į diakonus.

Iki šiol Lietuvoje diakonais buvo šventinami tik besiruošiantys kunigystei, tačiau Katalikų Bažnyčioje nuolatiniais diakonais gali būti pašventinti ir vedę vyrai, jei jie tinkamai šiai tarnystei pasirengia.

LIGONIŲ SAKRAMENTAS

Ligonių patepimo sakramentas — tai ženklas, per kurį Bažnyčia prašo Viešpaties, kad Jis sustiprintų sunkiai sergančio ligonio kūną ir dvasią, augintų ne tik ligonio, bet ir jo artimųjų bei slaugytojų pasitikėjimą Dievo valia, pašventintų kančią, grąžintų sveikatą. Sunkiai sergančiam žmogui būtina Dievo pagalba ir malonė, kad ligos prislėgtas žmogus nenusimintų, nepasiduotų nevilčiai, neužgesintų tikėjimo. Ligonių patepimo sakramentu pats Kristus aplanko ir sustiprina sergantį savo brolį. Savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus Kristus suteikė kančiai naują prasmę: dabar ji gali padaryti mus panašius į Viešpatį ir suvienyti su Jo kančia, gelbėjančia visą pasaulį.

PATARNAVIMAI LIGONIAMS JŲ NAMUOSE

Ligonių patepimo sakramentas teikiamas rimtai sergančiam ligoniui, negalinčiam vaikščioti, judėti, senyvo amžiaus tikintiesiems bei prieš sudėtingesnę operaciją.
Ligonių sakramentą sudaro Išpažintis (Atgaila), Ligonio patepimas, Šv. Komunijos priėmimas. Kunigas visada pakviečia sergantįjį rimtai atlikti išpažintį (Atgailą), jei ligonis yra sąmoningas.
Kunigas, pačiam ligoniui arba jo artimiesiems pageidaujant, aplanko jį namuose arba gydymo įstaigose (ligoninėse, klinikose, slaugos namuose).
Ligonio Namuose laukiant kunigo, kuris sergančiam Jūsų šeimos nariui suteiks Ligonių patepimo sakramentą, reikia pasiruošti: stalą užtiesti balta staltiese; ant stalo pastatyti kryžių ir uždegti dvi žvakes; paruošti stiklinę vandens, nes jei ligoniui sunku nuryti Šv. Komuniją, galima duoti truputį atsigerti; ant lėkštelės padėti gabalėlį vatos.
Ligonių sakramentas gali būti kartojamas, jei ligonis pasveiko, tačiau vėl susirgo ar tos pačios ligos metu labai pablogėjo sveikata.
Dėl ligonių aplankymo jų namuose ar gydymo įstaigose būtina kreiptis į parapijos raštinę priėmimo laiku. Neatidėliotinu atveju pasikviesti kunigą galima telefonu: tel. (319) 5 21 90 arba 8 614 15515, El. p. lvaidotas68@gmail.com (kun. Vaidotas Labašauskas).

SAKRAMENTALIJOS IR PATARNAVIMAI

    Sakramentalijos — tai Bažnyčios įsteigti ženklai, per kuriuos teikiamos dvasinės malonės, pašventinamas žmonių gyvenimas, pasirengiama priimti Dievo duotus ženklus — sakramentus.
     Sakramentalijas — dvasininko ir pasauliečių maldas — palydi kryžiaus ženklas, rankų uždėjimas ir Krikštą primenantis pašlakstymas švęstu vandeniu. Taip pašventinami: valgis, tam tikros vietos, daiktai, krikščionišką religingumą primenantys ženklai.

     NAMŲ PALAIMINIMAS

Pagal seną, gražią tradiciją parapijos kunigai nuo Advento pradžios lanko ir laimina bažnyčios parapijos teritorijoje gyvenančių parapijiečių namus. Arkikatedroje dirbantys kunigai tikintiesiems pageidaujant aplanko ir palaimina namus tų žmonių, kurie lankosi ir meldžiasi šioje šventovėje.
     Ruošiantis namų palaiminimui pagrindiniame namų kambaryje reikia paruošti kryžių, uždegti žvakutę, pakviesti visus šeimos narius į bendrą maldą.
Norinčius pasikviesti kunigą į savo namus kviečiame kreiptis į zakristijoje budinčius kunigus.

     PAŠVENTINIMAI

Palaiminimai ir pašventinimai teikiami daiktams, kurie glaudžiai susiję su krikščionių gyvenimu, ugdo pamaldumą, padeda atsiverti Dievui. Pašventi, palaiminti — tai dėkoti ir garbinti Dievą, melsti pagalbos, Jo garbei paskirti asmenis ar daiktus. Tai tikinčiųjų pastanga malda apimti visas gyvenimo sritis ir saugotis nuo piktojo įtakos. Bažnyčioje paprastai šventinami religinio turinio paveikslai, kryžiai, Dievo globą primenantys medalikėliai, žvakės ir pan.
     Norinčius ką nors palaminti, pašventinti kviečiame kreiptis į zakristijoje budinčius kunigus.

     KRIKŠČIONIŠKOSIOS LAIDOTUVĖS

     Šiuo savo patarnavimu Bažnyčia nori ir pabrėžti veiksmingą bendrystę su mirusiuoju, ir įtraukti į ją laidoti susirinkusią bendruomenę, skelbdama jai amžinąjį gyvenimą.
Laidodama savo narius Bažnyčia turi progą išgyventi Kristaus Prisikėlimo — Velykų slėpinį. Žmogiškai sunku skirtis su tais, kurie buvo mums brangūs ir mieli. Tikėjimas Dievu, Kristaus prisikėlimu iš numirusių, amžinojo gyvenimo pažadas visiems krikščionims teikia viltį, kad žmogus, peržengęs mirties slenkstį, neišnyksta, bet stoja Viešpaties akivaizdon. Kristaus kryžius ir Velykų žvakė yra priminimas, kad pats Dievas prisiėmė žmogaus kančią ir mirtį, bet prisikėlė gyvenimui. Kiekvienas, kuris priima žmogumi tapusį, mirusį ir prisikėlusį Dievą Jėzų Kristų, tas atsiveria amžinojo gyvenimo džiaugsmui. Kristuje sudėtos visų krikščionių viltys.
     Prienų parapijoje dirbantys dvasininkai į kapines palydi šioje parapijoje gyvenusius krikščionis pageidaujant artimiesiems. Dėl šio patarnavimo reikėtų tartis su zakristijoje budinčiais kunigais arba tel. (319) 5 21 90 arba 8 614 15515, El. p. lvaidotas68@gmail.com (kun. Vaidotas Labašauskas).
     Kodėl malda palydime mirusį krikščionį? Malda už mirusįjį — tai krikščionių bendruomenės solidarumo, bendrystės ženklas. Per maldą krikščionis pavedamas Dievui, kuriuo gyvendamas žemėje stengėsi pasitikėti. Tai kilniausia dovana mirusiajam, gailestingumo prašymas. Per maldą krikščionys dalyvauja šventųjų bendravimo slėpinyje, per tikėjimą patiria ryšį su tais, kurie iškeliavo į amžinybę pirma mūsų. Malda už mirusį teikia paguodos ir jo artimiesiems, nes išreiškia žmonių bendrystę, norą vienas kitą palaikyti ir stiprinti.
Šventos Mišios už mirusįjį Pati svarbiausia malda už mirusįjį — tai Šv. Mišios. Jos dažniausiai aukojamos tą dieną, kai krikščionis laidojamas. Šv. Mišiose kviečiami aktyviai dalyvauti ir drauge melstis visi mirusiojo artimieji, giminės, draugai, bendradarbiai ir kaimynai.
     Mūsų krašte gyvuoja tradicija prisiminti mirusius žmones jų laidotuvių dieną, praėjus septynioms dienoms, trisdešimčiai dienų ir metams po krikščionio mirties. Mirusiųjų paminėjimams susirenkama į Šv. Mišias, aplankomas kapas, pabendraujama su artimaisiais kukliose vaišėse. Mirusiojo paminėjimas — tai proga susitikti gyviesiems, atnaujinti bendrystę ir krikščionišką tikėjimą, kuris neretai atšąla.
     Šv. Mišiose už mirusius esame kviečiami dalyvauti aktyviai — atsakinėti į kreipinius ir priimti Šventąją Komuniją - taip išreikšti savo tikėjimą, bendrystę su mirusiais krikščionimis. Jei dėl sunkių nuodėmių Komunijos priimti negalime - atliekame Išpažintį.
     Aktualūs klausimai
     Apie parapijoje gyvenusio krikščionio mirtį kaip galima anksčiau pranešti parapijai, kad būtų galima sutarti dėl Šv. Mišių ir laidotuvių laiko.
     Į laidotuves patariama nenešti prabangių vainikų ar didelių gėlių puokščių, bet mirusiojo artimiesiems įteikti auką. Taip bus suteikta reikalinga parama, kurią artimieji galės panaudoti savo nuožiūra: išlaidoms padengti ar geriems darbams mirusiojo atminimui pažymėti.
     Bažnytinės laidotuvės turi būti teikiamos tik tiems, kurie gyvendami tikėjo Jėzumi Kristumi, praktikavo Katalikų Bažnyčios skelbiamą tikėjimą arba parodė aiškių atgailos ženklų.
Gerbiant iškeliavusiųjų atminimą artimiesiems nereikėtų elgtis prieš mirusiųjų valią, nedaryti to, ko šie nenorėjo būdami gyvi.
     Kremacija (mirusiojo sudeginimas) neprieštarauja, kad laidotuvės vyktų pagal krikščioniškas apeigas. Nebent mirusiojo palaikų sudeginimas būtų atliktas siekiant paneigti krikščioniškąją kūno iš numirusiųjų prisikėlimo tiesą arba vaikantis egzotiškų rytų kultų. Pelenus dera laidoti urnoje šeimos arba atskirame kape.

Tags: